Kad laimė yra..
Man jau yra kažkas SAKĘ..
Kad paukščiai parskris..
Pati tai ŽINAU..
Bet man niekas dar niekad nesakė
PABŪK, NEIŠEIK, PASILIK..
Užtrenkus duris, aš ir vėl išėjau..
Kad dar sugrįšiu pati tai žinau
Be tavo akių, tų lūpų saldžių,
Bei balso ir rankų vien man tik šiltų..
Gyvent nenorėčiau, neištverčiau siaubų..
Apgink nuo pasaulio, nuo žmogiškų kančių..
Be tavęs aš lyg be stygų, vieniša gitara..
O meilė ta muzika, skambanti dviem..
kažkaip išdrįsau paviešint, žinau kad vėliau gailėsiuos :(
2009 m. sausio 5 d., pirmadienis
Mano kūryba...
Pranešimą parašė Marijute ties 15:21
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)



3 komentarai (-ų):
gražu, senei turejai parašyt ;*
nepakartojama....
ačiū mergytes :)))
Rašyti komentarą